Maratonas Per Dvi Pem Devynias

Prieš dešimt dienų man suėjo trim du. Kurį laiką niekaip nesugalvojau, ką čia šiemet nuveikus. Bet šiandien ryte prabėgau pusmaratonį ir nusprendžiau šitaip – iki trim trečio subėgsiu maratoną greičiau nei per tris valandas! Žinau, kad bus sunku, bet subėgsiu. Pamatysi.

Šiaip, su maratonais viskas prasidėjo 2017-ais, kai su Šatkum nukulniavom iš Nidos iki perkėlos. Užtrukom. Reikėjo daugiau nei keturių valandų šiam vargo malonumui. Taip pat reikėjo sustabdyti ne vieną vokietį, kad įpiltų savo vandens, nes Šatkus jo per mažai pasiemė. Aš, aišku, iš viso nepasiėmiau, tai teko jam su manimi dalintis. Bet kokiu atveju, subėgom.

Pernai jau buvo įdomiau – maratono distanciją įveikiau tris kartus: Vilties bėgime Klaipėdoje, Kauno maratone ir Vilniaus maratone. Beje, jau Klaipėdoje buvo gera, nes kem du kilometrus nubėgau per 3 val 25 min – beveik valandą geriau nei pirmą kartą! Bet Vilniuje gavos išvis kosmosas – 3 valandos ir 18 minučių. Būm! Kaune, buvau sugalvojęs prasibėgti ne laikui, o surinkti kiek daugiau kilometrų, tai gavos 51+ km per kažkiek laiko.

Šiuos metus pradėjau kiek kitaip – sausio pirmos rytą sutikau ne su bonka rankoj, bet su šlapiais nuo prakaito triusikais po rytinių 42 kilometrų. Buvo gerai. Nors keletą vietų reikėjo apibėgti lanku, mat apie 5-6 ryto žmonės vis dar smagiai ūliavojo. Tiek Panemunės šile, tiek Kauno senamiestyje ar centre.

Taip gavosi, kad kitą maratoną nubėgau vasarį, trečią – kovą, o šeštąjį įveikiau Širvintose. Kadangi ištryniau Endomondo ir Stravos paskyras (taip, viskas, ką pasakoju apie bėgimą nugula tik čia ar retkarčiais užrašuose), laikų nepamenu, bet nė vieno greičiau nei per 3 val. 15 min. neįveikiau.

Taigi išeina, kad reikės gerokai paarti, nes nupjauti 15 minučių – ne šuns pypas! O ir tie patys keturiasdešimt du kilometrai greičiau nei per tris valandas irgi yra jau šis tas.

Kam įdomu, kaip tai padarysiu – užsiprenumeruok mane iš naujo. Greičiausiai atiduosiu duoklę ir čia, bėgiko užrašuose.

Tam kartui tiek. Su vėjeliu!

Ai, palauk, pasižadėjau sau, kad kitais metais vėl pridėsiu ranką norintiems pradėti bėgioti. Buvau apleidęs šiuos žmones, bet po eilės laiškų, awkward pasisveikinimų ir apsikabinimų gatvėje, parduotuvėje ar kitur, nusprendžiau, kad reikia atiduoti tuos 2%. Projektas „5 kilometrai nuo 0“ startuos iš naujo! Įspėk tuos, kam reikia.

Čia, kaip ir žadėjau, nuoroda apie 2018-ųjų begimus: Keturi Tūkstančiai Dvidešimt Keturi Kilometrai. Taip, Tai Mano 2018’ieji.

P.s. Kažkas labai gražiai Kaune spalvina ant sienų. Ant padangų, gal taip savotiškai. Bet Nemuno krantine prabėgti verta!