Labas, žinok šį kartą tekstas ne tau. Jis man pačiam. Tekstas pusiau netaisytas, nes labiau asmeniški užrašai nei viešas įrašas. Ir teksto čia neįprastai daug.

O, bet, tačiau norėjau pasižymėti tiek niuansų, kiek tik prisimenu, kad kai skaitysiu šį tekstą po 10 metų, žinočiau, kas čia įdomaus vyko.

Šį kartą patarimų nebus. Yra tik kažkokie skaičiai, akimirkos ir potyriai. Na ir gal keli nelabai vykę bajeriai. Šitas, kaip visad…:)

Pradedam nuo esmės.

Kilometras po kilometro

2018’ais metais savęs neribojau jokiu minimaliu kilometrų kiekiu ir bėgau tiek, kiek norėjau ar leido organizmas. Tad buvo dienų, kai nebėgau visai, buvo tokių, kur nuklibėjau vos po 5’etą kilometrų, bet dažniausia mėgavausi 10+ km distancijomis.

Daugiausia kilometrų surinkau liepą, bet įsimintiniausi mėnesiai kiek kiti, tačiau apie juos kiek vėliau. Viso 2018’ais įveikta:

• 42+ km x 3
• 21+ km x 32
• 10+ km x 249
• 5+ km x 44

Beje, nors kilometražas didelis, kitaip nei pernai, šiemet tik gegužę nepraleidau nė vienos dienos be bėgimo. O viso nebėgau ilgiau nei mėnesį – 40 dienų. Sunkiausias mėnuo buvo kovas, kur, matyt, sirgau ir nebėgau net trečdalį jo (10 dienų).

Varžybos ir įdomesni bėgimai

Pernai nei palanavau dalyvauti daugybėj didelių bėgimų, nei taip ir padariau. Bet keletą vis vien pavyko aplankyti.

Birštono pusmaratis

Čia pirmosios varžybos 2018’ais ir pirmas bėgimas, kai jau 7 kilometre pradėjau svarstyti ar labai čia nemandagu (prieš save) būtų baigti varžybas DABAR. Nu, kažkaip nesidėliojo tie kilometrai, nors tu ką. Buvo velnioniškai sunku! Bet kažkaip nuo šių minčių mane išgelbėjo du bičiuliai, su kuriais kartu pralėkėme visus 21+ km.

2017’ais čia pasiekiau savo pusmaratinio rekordą, kurį šiemet nors kiek ir suprastinau, bet įveikiau pakankamai greitai – 1:30:37.

Nors Birštone varžybos vyksta tik antrą kartą, turiu nuogastavimų, kad jų gali čia ir nebebūti, nes bėgančių kiekis pasirodė ypatingai mažas.

Trakų pusmaratonis

Trakuose bėgu jau kelinti metai ir ten kas kart džiugina. Šį, kaip ir dažniausiai kiekvieną kartą bėgau be jokių užmojų, tiesiog dėl fun, žmonių ir visos atmosferos. Matyt, dėl to geriausiai prisimenu atkarpą, kur trasoje apsisukau ir vienu momentu bėgau ne tik atbulom, bet ir kiek grįžau atgal. Tiesiog norėjau palaikyti vieną savo bičiulį, kad jam lengviau nusibėgtų tas 21 kilometras.

Šį kartą vėl nusvilau saulėje ir visus kilometrus surinkau per 1:33:43. Nuo savo geriausio rezultato atsilikau vos 4 minutėm, o finiše buvau 32.

Klaipėdos Vilties bėgimas

Va čia, kažkaip palengva apibėgau tuos 8 ratus Klaipėdos centre ir neplanavęs nulėkiau visą maratoną. Dar labiau nustebino tai, jog viską įveikiau per 3:25:25, kai pastarąjį kartą maratoną bėgau 4 su virš valandas. Ir dar labiau nustebino, kad gavau medalį, nes kažkurioje tai amžiaus grupėje užėmiau 4 vietą.

Šiaip, nors ir 8 ratai bei paskutinius dvejus jau padais jaučiau kiekvieną akmenuką senamiesčio dangoje, bet tai buvo vienas smagesnių bėgimų. Pagrindinis faktorius – sirgaliai! Jų gal ir nebuvo daugiau nei Vilniaus ar Kauno maratone, bet kai distancija  yra ne 21km x 2, o 5 km x 8, daug lengviau uždengti didesnę šio atstumo dalį žmonių plojimais ir palaikymo skanduotėm.

We RUN Vilnius

Nesugalvoju, kodėl šios varžybos užstrigę galvoje, nes bėgau dar lėčiau (1:36:13) ir atbėgau tik 46.

Ai, asfaltas ir karštis – eina peklon. Iškart finišavęs nuvingriavau iki kioskio ir pagriebiau kolos buteliuką, kad atgauti truputį jėgų nuo tos sekinančios saulės.

Fainai gal ir tai, jog Vilniaus bėgimuose visuomet daug dalyvių, o kuo daugiau jų (mūsų), tuo geresnis vaibas!

Prisiminiau dar vieną faktą – nežnau kodėl, bet jau prieš prasidedant bėgimui žvilgtelėjau į pulsometrą ir stovint jis šokinėjo nuo 110 iki 120 BPM. Kažkoks startinis jaudulys apėmęs 🙂

Kauno maratonas

Vienas įdomiausių bėgimų 2018’ais! Šį kartą visas įdomumas buvo ne greity, nes oficialiai maratoną įveikiau 98’as ir per 3:40:47. Smagiau buvo tai, jog pirmą kartą sugalvojau nubėgti daugiau nei maratoną. Tad mano varžybos prasidėjo lengvu startu tiesiai iš namų ir oficialiame starte buvau beveik po 10 kilometrų. Viso bėgau 4:34:58 ir įveikiau nei daug, nei mažai – 51,91 km. Buvo ypatingai smagu!

Be to, šiemet labai pasisekė ir su sirgaliais, kurių buvo daug ne tik aplink senamiestį, bet ypatingai gerai palaikė ir Nemuno saloje buvusios karinės pajėgos iš USA (?).

Po visų šių malonių  kilometrų nusprendėme, kad reikia palaikyti ir kitus, tad labai daug prarėkėme, prašvilpėmė ir praplojome berods 5 kilometrų distancijos bėgikams. Buvo awesome.

KTU trail bėgimas prof. Baršauskui atminti

Šitas man labai mielas! Kelinti metai iš eilės visus apšildau ir paleidžiu trason. Tik tiek, kad šiemet vėl paslydau – tpravedžiau apšilimą 6km bėgikams ir jiems startavus mečiau mikrafoną ir išlėkiau kartu. Na, tik tiek, kad paskutinis. Kelintas ir per kiek – nežinau, nes ties finišu apsisukau ir grįžau kiek atgal, kad palaikyti I’os vietos nugalėtoją merginą, kuri bėgo kaip tik už manęs.

Vilniaus maratonas

Tai buvo eilinės varžybos, kurioms nei papildomai ruošiausi, nei kažko palanavau, nei kažko tikėjausi. Bet… Bet įvyko kažkas keisto ir netikėto. Pradžioje bėgau palengva, vėliau dar lengviau ir zigzagais, bet į dždiausius srautus Lietuvoje pritraukiančio bėgimo finišą po 42,195 km atbėgau 78’as. Oficialiai po 3:18:40! Va čia tai reikalai – jau šiemet vieną kartą pagerintą maratono laiką, pagerinau ir antrąjį!

Vėliau, kaip ir standartiškai Vilniaus bėgimuose, išgeriau nemenkai kolos ir nuvinguriavau išjudinti bei apšildyti 10 + 4,2 kilometrus bėgančių žmogeliukų.

Ech, smagu ant tos scenos užsiropšt.

Italija ir 2×21

Lietuviškam bėgimų sezonui pasibaigus su šeima išvykome pailsėti Italijon. Šį kartą lankėm jos šiaurę, ties Gardos ežero viršumi. Blemba, kas rytą bėgdamas buvau išsižiojęs. Nenormaliai gražu, ypatingia tvarkinga, be galo daug dviračių bet kuriuo metu, pilna bėgančių ir ryte ir vakare. Žodžiu – amazed.

Apart šio bendro įspūdžio, su bėgimais nieko labai išskirtinio nenuveikiau. Na gal vieną dieną, kai ryte sugalvojau nubėgti pusę maratono, o tos pačios dienos vakare tą pasiūliau padaryti ir vaikams. Juos susimečiau į Thule vežimėlį ir nubėgau antrą pusmaratonį per dieną. Buvo labai linksma. Na bent man. Vaikams po 15 kilometrų pabodo ir jie užmigo.

Metų pabaiga ir 7×21

Aha, skamba keistai, bet metus užbaigiau visą savaitę kasdien nubėgdamas po pusmaratonį. Ramiai, palengva, su daug sniego ir nuolat šlapiais batais, bet pavyko.

Aišku, po trečio pusmaratonio buvau nusprendęs, kad jau gana, bet ketvirtą rytą vėl atsdirdo jėgų ir jų pakako net iki metų galo. 

Mėgstu aš save paspausti, mėgstu.

Nemeluosiu, paskutinius du rytus jau jaučiau nuovargį tiek bendrai, tiek kojose, bet ausinukai į ausis ir pirmyn. Ta proga visą mėnesį užbaigiau su kiek daugiau nei 400 kilometrų!

Maistas

Ši dalis man kol kas yra mažai tyrinėta, nes bėgu dažniausiai šiaip, for fun, o ne dėl kažkokių rezultatų.

Anyways, bėgant maratonus, Greta pasirūpindavo, kad turėčiau saują SiS geliukų. Žinok, veikia. Išlaiko energiją ilgesniam laikui. Aišku, po penkto, daugiau į burną dėtis nebesinori, bo jau per daug saldu. Plius, reikia pataikyti juos išgerti šalia vandens punktų, kad galėtum prigrėbti ir stiklinaitę, nes velnioniškai užsimanai vandens, kad praskalaut tą cukrų.

Kadangi juos naudojau tik keletoje maratonų, kažkokių tips & tricks, kaip ar kada geriau juos vartoti – neturiu. Bet bent jau žinau, kad skaniausi buvo tuo metu pačių SiS testuojami Tropical Jogurt skonio.

Kad atsistatyčiau po bėgimų greičiau, ant šaldytuvo visuomet stovi Scivation Xtend BCAAs su elektrolitais. Dažniausiai vynuogių ar obuolių skonio. Abiem atvejais skonis labiau kaip kramtomos gumos, nei kažko natūralaus.

Ant to pačio šaldytuvo stovi ir keletas nepradarytų GymON proteino maišų (braškinis ir be saldiklių). Vis dar laukiu nušvitimo, kad padaryti proper eksperimentą, kur vartočiau jį mėnesį ar du nuosekliai ir pabandyčiau įvertinti ar veikia, kaip veikia ir kt. Tad čia bus atskira istorija šiems metams.

O šiaip, jeigu žiūrėti kasdieniškai, mano, kaip rytinio bėgiko, procesas gan paprastas:

• atsikėlus, dažniausiai kokią valandą ar dvi prieš bėgimą išgeriu vandens
• pusvalandį prieš bėgant suvalgau bananą
• bėgant su savimi neturiu nieko
• grįžęs per pusvalandį išgeriu BCAA
• o per artimiausią valandą dažniausiai su vaikais suvalgome 100+ g grikių, kur prisidedam avokadų, mozarellos, pomidorų, burokėlių ar dar ko.

Traumos

2018’ieji yra gana sėkmingi metai šiuo klausimų. Na taip, bičiulį kineziterapeutą Tomą aplankiau tikrai ne kartą, bet kažko rimto neįvyko. Taip, blauzdos dažnai būna ir medinės, po maratonų jaučiasi ir daugiau įtampų, tačiau over all, viskas puikiai.

Didžiausia nutikusi nelaimė – nukrito kojos piršto nagas! 🙂 Jau ataugo.

Tačiau, pastarieji metai buvo įdomūs tuo, kad keletą kartų lipau ant bėgimo tako, kad įvertintų mano bėgimo techniką, įtampas ir kitus niuansus. Daug patarimų davė Vilmantas iš 4activesport ir dalį jų susirinkau (pvz. tiesinau rankų mostus), bet svarbioji dalis (liemens stiprinimas) vis dar nutingėta.

Šiemet ant tako tikrai vėl lipsiu, tik šį kartą noriu užsukti pas Igorį iš Pes planus. Ten apie tuos pačius dalykus tik kiek kitu kampu. Tad viskuo, manau, pasidalinsiu.

Bėgimo arsenalas

Niekada per daug neakcentavau to, ką aviu, dėviu ar nešioju, kad bėgimas man asmeniškai būtų pilnavertiškesnis ir įdomesnis, bet gal pabandom?

Ypač greitam bėgimui skirtos kurpaitės

Juokauju, tokių jaučiu nėra, o ką aš aviu visiškai nepaslaptis – Reebok Print Smooth. Jei neklystu, vieni jų yra 2017 laidos, kiti 2016, bet su jais abiem nučiuožiau beveik viską per pastaruosius 2 metus. Gal ir laikas atsisveikint, bet žinok išbėgu dar ir dabar… Nors, vienuose jau pirštas išlindęs, kituose tik kalasi, bet tiek sentimentai, tiek jų patogumas neleidžia jų išdidžiai pastatyi ant konteinerio krašto, kad kas kitas nusineštų…

Be šių dviejų porų turiu ir trečią, su kuriais bėgu išskirtinai tik varžybose ar būdamas užsieny. Manau, elementaru – jie vieninteliai normaliai švarūs…

Šie irgi yra Reebok ir taip pat Print Smooth. Tos pačios 2016 laidos. Nuoširdžiai – vieni afigieniausių batų bėgimui. Man. Minkšti, limpa prie kojos, lengvi it pūkas. Žodžiu – verti grieko, tiem kuriems tinka batai be supporto.

Rūbų ekipiruotė kasdieniam bėgimui

Sorry, čia nuotraukų nerinksiu, nes užtruktų bais ilgai. Jei į viską žiūrėti supaprastintai, šiuo metu turiu 2 bėgimo setus, kur vienam skalbiantis, bėgu su kitu. Abu jie iš identiškų dedamųjų, kurių visi yra iš Reebok asortimento:

• tamprės, kurių šiltumas atitinka sezoną. Prie -15 ir daugiau deduosi arba dvejas, arba ant viršaus deduosi sportines kelnias
• maikutė, kurios rankovių ilgis priklauso nuo sezono
• bėgimui pritaikytas sintetinis džemperis su 1/3 užtrauktuku
• vienokia ar kitokia vėjinukė, kad suprakaitavusio kūno neperpūstų
• kaklaskarė. Ją deduosi, kai temperatūra nukrenta žemiau 0
• kepuraitė. Kol temperatūra nenukrenta žemiau 5C, bėgioju su vasariškom, kai krenta žemiau – čiumpu žiemines, kurios irgi yra sintetinės
• pirštinės. Na jas pradedu dėtis maždaug nuo 0C, bet įsibėgus visgi nusiimu. Ties -10C nusiimti nebesinori. Beje, 6altesniu oru labai praverčia, nes dažnai bėgant užsikoriu ant skersinio prisitraukimams, ar prigulu ant žemės atsispaudimams. P.s. džiugina, kai pirštinės pritaikytos liečiamam telefono ekranui.

Kelios šmutkės, kurios nėra būtinos, bet…

Iš principo yra 4 aksesuarai, kurie nė kiek nedaro įtakos bėgimo kokybei, bet juos turint, papildomų verčių irgi atsiranda.

Garmin Forerunner 230

Pigiausias iš bėgimo kategorijos Garmin laikrodis, kurio man sočiai pakanka. O nuo 2017/01/01 nubėgau net 7000+ km.

Gaila tik tiek, kad sugadinau HRM diržą, tai nebežinau, koks būna pulsas… That’s life.

Kai kada nors gyvenime pirksiu kitą – imsiu be HRM diržo, o su pulsometru nuo riešo. Gal bus patogiau.

iPhone 7

Labai daug pasitarnavęs įrenginys, kurį šimtą kartų pamečiau į sniegą, n kartų išmaudė lietus, bet vis vien padariau antžmogišką kiekį gerų nuotraukų, tik man pačiam juokingų video ir praklausiau eilės knygų bei podcastų. Neskaitnat to – jis visiškai nereikalingas bėgant. Na, nebent kartais pasitarnauja, kad užfiksuotų bėgimą, kai nepasiimu laikrodžio ar jis išsikrauna.

Kozyrkė

Negaliu sakyti kokio ji brando, bet ne Reebok. Chėbra iš Sportpoint parūpino, kad nebenešiočiau telefono ant rankos bėgdamas, o turėčiau prie pilvūzo. Šitas triukas, beje, sprendžia esminį telefono trūkumą žiemą – telefonas neišsikrauna po 2 kilometrų nuo šalčio. Nu, nes jis šiltai prakaituoja su visu kūnu. Tad ramiai galiu klausytis visų nesąmoniu ir karts nuo kartu nutraukti kokią foto. Dabartiniu oru kozyrkę dedu ant pirmosios maikutės, bet slepiu po džemperiu ir vėjinuke.

Ausinukai

Visą gyvenimą bėgimau su laidinėmis apple ausinėmis. Keletą net sugadinau, nes bėgdamas varžybose ant galvos pilu gana daug vandens, tad, matyt, perpyliau ir jos sugedo.

2018’ais buvau labai geras žmogus, tad paprašiau Kalėdų senelio apple AirPods. Pirkt šiaip nenorėjau, nes belakaip brangu. Kai tai pakiši po Kalėdų Seniu – seems legit!

Anyways, ploju pats sau už šį norą. Geriau nei gerai!

Spinoff’ai: knygos, projektai ir kita

Tikiuos supranti, kad kai įsisuki į bėgimą tiek daug, jis duoda visokiausių spin-off’ų – kaip ir ne visai su bėgimu susijusių verčių.

Bėganti bibliotekėlė

Įtariu, jog daugiausia, kas nutiko per 2018’us be bėgant, tai tikrai perklausiau daugiau knygų nei užpernai. Štai keletas, kurių patikusias mintis sudėjau net į blogą:

• Kuo Ateities Spėliojimai yra Susiję su Produktyvumu?
• Kaip Kuriamos Reikšmingos ir Įsimintinos Akimirkos?

Be šių ausyse praskambėjo daug daugiau, bet rekomenduojamųjų sąrašas būtų šis:

• Sapiens. A Brief History of Humankind
• Steve Jobs: The Exclusive Biography
• Measure What Matters: OKRs: The Simple Idea That Drives 10x Growth
• Radical Focus: Achieving Your Most Important Goals with Objectives
• Irresistible: The Rise of Addictive Technology and the Business of Keeping Us Hooked
• Principles: Life and Work
• Originals: How Non-Conformists Move the World
• The Culture Code: The Secrets of Highly Successful Groups

Bėgančių žmonių beieškant

2017’ais bėgančių žmonių ieškojau su savo bičiuliu Mindaugu iš Šešios Trim. Kartu su Reebok darėm nenormaliai smagius antradieninius bėgimus Kaune, Vilniuje ir Klaipėdoje.

2018’ais estafetę perėmiau vienas ir 2 kart paleidau online bėgimo eksperimentą – 5 kilometrai nuo 0 per 9 savaites.

Pirmajam dar pavasarį užsiregistravo 1254 panorusių prisijaukintį bėgimą. Antrajam, rudeniop, užsiregistravo virš 1400 drąsuolių. Nors nežinau kiek iš jų pereina visą 9 savaičių kursą ir prisijaukiną bėgimą tiek, kad galėtų nubėgti bent 5 km neuždusę, nenuvargę ir bent su mažyte šypsena, tikiu, kad tokių yra. Yra net tokių, kurie jau bėga po 10+, o vienas bičiulis išdavė, kad papildomai treniruojasi, jog galėtų nubėgti maratoną.

Džiugina, tad šį eksperimentą leisiu dar kartą ir su kiekvienu kartu jį tobulinu. Noriu, jog ilguoju laiktarpiu tai būtų visiems internete prieinamas projektas, kuris padeda prisijaukinti bėgimą į savo kasdienybę.

Šiuo metu visas treniruotes bei krūvą patarimų visam eksperimentui galima rasti čia: http://bit.ly/5nuo0

P.s. ačiū mano chėbrytei iš Sportpont parduotuvės, bo jie prisidėjo prie šio projekto savo patarimais ir atsakymais!

Ir be viso to…

Hmm, net nežinau, bet kiek pamenu padėjau žmonėm sušilti ne vienam bėgimo renginy. Kartą KTU Baršausko bėgime, kartą didžiausiam Lietuvos bėgime Danske bank maratone.

Pasakojau apie meilę bėgimui ir visokiausius atradimus tiek pažįstamiem, tiek nepažįstamiem, kurie gal sutikau gyvai, gal internetuos.

2019’ieji – ko laukti šiemet?

Žinok, net pats bijau. Turiu vieną mintį, bet nepasakosiu. Plius yra keletas projektų, kuriuos noriu pratęsti, bet manau, kad šį kartą jau nbeišsiplečiam.

Ir be to, po to ką nuveikiau sausio 1’osios rytą – nė pats nežinau ko tikėtis iš šių metų. Gal palaukim ir pamatysim?