When we start a new task, or confront an unpleasant chore, we should take a moment to ask ourselves “why”.Charles Duhigg

Atsiverti knygą, paskaitinėji ją savaitę ir padedi į lentyną. Nusiperki naują knygą. Padedi į lentyną iškart. Pasiskolini knygą iš draugo. Perskaitai 30 puslapių, o paskui prisimeni ją po mėnesio, kai paprašo grąžinti.

Nežinau, kiek žmonių įsivelia į tokią knygų skaitymo istoriją, bet taip aš apibūdinu savo 2017 metų skaitymo pasiekimus. Nesu tikras ar perskaičiau nors vieną knygą pilnai. Tikiuos, kad tau sekėsi geriau.

Anyways, situacija šiemet keičiasi. Bent kol kas.

Kaip žinai, mėgstu bėgti. Mėgstu dar ir uždavinėti sau klausimus. Na, kad geriau veiktų mano pusrutuliai. Po keletos klausimų sau apie įdomesnį bėgimą, ausyse vėl atsirado ausinės. Tik šį kartą ne su žmonių balsais iš podcast’ų, o su švariu ir visai įdomiu diktoriaus balsu.

Dar visai metų pradžia, tiksliau sausio 4-oji, o grįžus namo app’sas telefone jau prašo įvertinti pirmą šiais metais perklausytą knygą. Būm.

Smarter Faster Better: The Secrets of Being Productive in Life and Business

Pavadinimas išduoda daug, o jei skaitei pirmą Charles Duhigg knygą The Power of Habit: Why We Do What We Do in Life and Business, turėsi ir lūkestį krūvai įdomių, įtraukiančių istorijų. Ši dalis jam vėl pavyko puikiai. Kas gi nenori išgirsti istorijų, kai Google išleidžia 20 mln. eurų 5 metų tyrimui ir negauna jokių rezultatų? Arba kaip keletas pilotų nesuvaldę savo dėmesio tinkamai, sudaužė lėktuvą. Su 228 keleiviais. Air France Flight 447 istorija.

Istorijų gausu, o kiekviena jų bandoma paaiškinti vieną iš 8 produktyvumui didelę įtaką darančių elementų. Nuo motyvacijos ir gebėjimo sutelkti savo dėmesį, iki to, kaip geriau priiminėti sprendimus spėliojant galimas ateitis. Smagu ir tai, kad autorius vėl padirbėjo ties knygos pabaiga, kur pridėjo savo istoriją apie šių elementų panaudojimą rašant tą pačią, Smarter Faster Better, knygą.

Pirmąją Charles Duhigg knygą esu užsirašęs į savo top 3 knygų sąrašą. Ši, deja, nė kiek nenublanksta ne tik dėl savo istorijų, bet ir praktiškumo. Labiausiai patikusius patarimus rasi žemiau, o likusius palieku pačiam, kai apsispręsi ją paimtį į rankas. Ar ausis.

Motyvacijos ugdymas

Motyvacija yra tarsi įgūdis, kurį galime lavinti, tad, kad ji atsirastų reikia:

• pojūčio, jog turi kontrolę priimant sprendimus;
• gebėjimo įžvelgti, kad tavo pasirinkimai yra dalis kažko daugiau: tikslų, vertybių, prasmės.

Lavinti galima paprasčiausiais pratimais:

• žvilgtelk į el. paštą ir vietoje to, kad laiškus atsakinėtum vieną po kito – nuspręsk:
  • kuriuos atsakysi dabar;
  • kiek laiko nori skirti atsakymui;
  • ką ketini rašyti pirmiausia
• važiuojant iš parduotuvės namo prie kiekvienos sankryžos nuspręsk, ar važiuosi tuo pačiu keliu, ar pasuksi (jei tai ir užtruks ilgiau);
• prieš darant kokią nors užduotį, darbą paklausk savęs – kodėl verta tai daryti? Kokia to reikšmė? Ką tai duos?

Dėmesio sutelkimas

Tinkamai sutelktas dėmesys – dar vienas raktas produktyvumo link. Tuo tarpu nežinojimas kur ir kaip jį nukreipti, gali turėti ir labai prastų pasekmių. Kaip toje Air France Flight 447 istorijoje.

Vienas paprastesnių kelių lavinti šį gebėjimą – istorijų sau pasakojimas. Vėliau šias istorijas reikia patikrinti realybėje ir palyginti, kuo tai skiriasi, ką praleidai, kuo perdėjai. Pavyzdžiui:

• kaip atrodys tavo darbo stalas ryt atėjus į darbą?
• kaip prasidės artimiausias susirinkimas ofise ar su draugais? Kas pradės kalbėti pirmas? Ką pasakysi tu?

Be istorijų, svarbų vaidmenį užima mentaliniai modeliai (mental models). Tai mąstymo šablonai, kuriais veikiame tam tikrose situacijose. Plačiau, kaip jų mokytis, keisti ar kaip jie veikia – teks pa’Google’inti, bet gera pradžia yra čia – Mental Models: How to Train Your Brain to Think in New Ways.

Tikslai

Kaip be tikslų, kalbant apie produktyvumą? Manau, niekaip. Bet mano nuostabai, nebuvau girdėjęs kas yra kažkokie Stretch Goals ir juo labiau, pastaruosius papildžius SMART tikslais, galima pakeisti Japonijos ateitį ir padaryti pirmu žvilgtelėjimu neįmanomus dalykus.

Štai, autoriaus pavyzdys, kaip panaudojant šiuos tikslus formuoti veikiančius to-do listus:

O jei apie bėgimą – žvilgtelk, kaip turi atrodyti tavo tikslai, kad įveiktum maratoną.

Sprendimų priėmimas

Ne pirmą kartą susiduriu, kad sprendimų priėmimas sugretinamas su pokeriu, tad knygoje rasi įdomią istoriją apie Annie Duke. Tačiau jei neskaitysi, pabandyk suprasti tiek – vienos ateities nėra. Yra keletas, keliolika, o gal ir keliasdešimt galimų ateičių. Jos priklauso nuo tavo pasirinkimų, aplinkybių ir kitų faktorių. Tad susidūrus su problema ar situacija, kurioje nežinai, kaip geriausia elgtis, verta bandyti įsivardinti, kokie gi galimi ateities scenarijai bei jų nutikimo tikimybė.

Be šio būdo, labai įdomus pasirodė ir nupasakotas the Engineering Design Process, kurio istoriją rasi čionais.

Be šių 4 produktyvumui svarbių dedamųjų, knygoje rasi dar 4. Ten paliestos ir inovacijos, ir darbas su duomenimis, ir net komandinis produktyvumas, su jau minėtu brangiu Google projektu – Aristotelis.

Gero skaitymo!

P.s. Šiuo metu klausau jau kitą, manau, vėlgi praktišką ir kasdieniam gyvenimui vertingą knygą – The Power of Moments: Why Certain Experiences have Extraordinary Impact. Jei nori, kad papasakočiau ir apie ją, sakyk, kur apie tai pranešti.