Kaip manai, ką žmonės mąsto pamatę tokią nuotrauką savo facebook’o naujienų sraute? “Wow, raumenai, gražu…” ar “Hmm, šitas, matyt, tik apie sportą ir raumenis galvoja, o košės galvoje bei kito gyvenimo nelabai turi…”. O gal tiesiog malonus pavydas pakutena pilvuką ir tiek?

Who knows..

Klausiu, nes nežinau ir aš. Tačiau man įdomu ar žmonės bent kartais žiūri iš kito kampo apie tuos, kurie sportuoja. Apie tuos kurie gal retkarčiais, o kartais gal ir per dažnai dalinasi savo nuotraukomis iš sporto salių, stadionų.

Nes aš, pamatęs tokią nuotrauką bandau surasti ramybę. Ypač tą, kuri užplūsta sporto pabaigoje.

Man sportas – viena tų veiklų, kuri nuramina minčių srautą ir leidžia trumpam sugrįžti į šią akimirką, kur tu (aš) pradedi girdėt tik – “3, 2, koja, smūgis, de-ši-nėn, būm, tupiam…” – kur tu gali susikaupti, kur pusrutuliams ant tavo pečių per daug sunku taškytis į šonus ir galvoti apie šimtą tūkstančių dalykų vienu metu. O po viso vargo, kai sustoji, kai atsiduri čia, kur aš nuotraukoje – tavo galva švari. Ramiai gali apsidairyti, nusišypsoti, susivokti.

Gal savo aktyviai veiklai, sportui, bėgimui, štangoms keli ir kitus tikslus, bet nepamiršk ir šito. Ateik kartas nuo karto tiesiog nusiraminti. Ištėkšti viską sau iš savo galvos.

Beje, po sporto, kai tavo galva švaresnė, tuštesnė, joje atsiranda vietos kūrybai. Yap. Naujoms mintims, naujiems monstriukams piešti ar tiesiog atsakymų paieškai, kurių galbūt nerandi jau kurį laiką. Išnaudok šias akimirkas vertingai.