Pernykštis 365 dienų bėgimo iššūkis padėjo surast ir daugiau panašių bepročių, kurie bėgtų keistus laiko tarpus. Štai Mažvydas Bartašius, buvo užsibrėžęs nubėgti viena diena daugiau nei aš. Kadangi jis savo projektą pradėjo kur kas seniau nei aš, pernai jį kiek pakamantinėjau. Gi smalsu, kodėl jis pradėjo tokį iššūkį; kaip jam sekėsi; kas trukdė ir t.t. Visas mūsų pokalbis žemiau.

Ai, su 1720 km bagažu ir 120 000 iššvaisytų kcal, jis savo iššūkį įveikė.

Kaip ir kada gimė mintis bėgti visus metus?

Pamėgau bėgimą prieš kokius 4-5 metus. Tačiau vieną dieną pasijutau atsimušęs į sieną: rezultatai negerėjo, bėgti greičiau buvo sunku, pradėjau tingėti daryti treniruotes. Ir atėjo 2016 rugsėjo 2. Tai buvo kitokia diena. Tądien pasakiau sau, kad reikia pradėti dirbti, norint pasiekti savo tikslų!

Pradžioje pabandžiau bėgti mėnesį non stop. Tada 2. Vėliau – 100 dienų, kurios greit pavirto pusmečiu. Va čia ir pasidarė aišku – nesustosiu, kol neprabėgsiu pilnų metų. Ir prašau, visos 366 dienos iš eilės. Be jokių laisvadienių. Done.

Pasisekė, žinoma, tais metais nei karto nesirgau ir neturėjau jokių rimtų traumų, kas galėjo mano šį iššūkį pilnai nutraukti.

Kokios buvo sunkiausios dienos bei situacijos? Kaip išsisukai?

Sunkiausios dienos turbūt buvo, kai reikėdavo kažkur keliauti arba žinodavau, jog diena bus labai užimta ir tiesiog nespėsiu. Tada tekdavo bėgti ryte… 5-6 AM. Labai nemegstu.

Konkretesnis atvejis – 9 dienų pažintinė kelionė autobosu po pietų Europą. Čia kasdien bėgimą pradėdavau 5 ryto. Po to sekdavo visa diena važiavimo autobusu apžiūrinėjant miestelius. Vakare jausdavausi kaip zombis. Paskutinėmis dienomis buvau pervargęs nuo nemigos ir krūvio. Tikrai buvo nelengva. Tačiau kitą vertus – naujos vietos, nauji vaizdai motyvavo keltis ir bėgti. Šiandien man tai viena įspūdingiausių kelionių.

Žmones, manau, galvoja, kad blogi orai, šaltis, lietus yra tie veiksniai, kai bėgti sunkiausia, tačiau man jos kaip tik suteikdavo įdomumo bei įnešdavo kažko naujo į mano kasdienius bėgimus.

Vykdant tokį iššūkį svarbu, kad bėgimas neatsibostų, todėl turi galvoti, kaip ji paįvairinti. Galbūt keisti lokacijas, keisti treniruočių stilių, greitį, atstumą, išbandyti ivairias oro salygas ir t.t. Pavyzdžiui likus maždaug 100 dienų iki iššūkio pabaigos, sugalvojau audio formatu mokytis kalbų – tikrai padėjo ir paverte bėgimą dar idomesniu. Kiti pažįstami minėjo, kad klauso podcastų, naujienų, ivairių mokymų. Taip nušaunami du zuikiai vienu metu – dirba ne tik kūnas, bet ir smegenys.

Kokie pasitaikė didžiausi trikdžiai?

Galbūt pasirodys keista, tačiau tiek šeima, tiek draugai iš pradžių žiūrėjo skeptiškai. Galvojo, kad susivarysiu sveikatą, kad darau nesąmones. Tačiau po maždaug pusės laiko pradėjau jausti palaikymą. Tada pasidarė lengviau.

Be to, kadangi bėgimas ne vienintelis sportas, kuriuo užsiimu, kartais būdavo per didelis krūvis ir tikrai jausdavausi nusikalęs. Tačiau po truputį galima atsistatyti.

Bet kokiu atveju, nei šeima, nei krūvis nebuvo didžiausias trikdis. Tai – laikas. Jo, kaip ir visi mes, kartais visiškai neturėjau. Tačiau, per šiuos metus tikrai supratau vieną – jei kažko labai nori, padarysi!

Ar per tuos metus darei kažkokių klaidų, kurios kišdavo koją?

Kažkokių didelių klaidų nedariau, tačiau, kartais apsišaudavau su aprangos pasirinkimu. Kaip žinai, Lietuvoje klimatas toks nestabilus, kad vakare begiojęs su šortais ir maikute, ryte turėsi bėgti su kelnėm ir striuke. Tad kartais pasitaikydavo, jog bėgant tai per karšta, tai per šalta.

Kokie dalykai padėjo nesustoti bėgti kasdien?

Trasų keitimas, ruošimasis varžyboms, įvairesnis klimatas, kitų palaikymas, motyvacija nubėgti toliau ir greičiau. Turėjau ir keletą tikslų:

• 10 km įveikti per mažiau nei 40 min,
• 5 km įveikti per mažiau nei 19 min,
• sekmingai subėgti pusmaratonį.

Kokiose varžybose dalyvavai įgyvendinant savo iššūkį?

Šiaip, tiek didžiuosiuose, tiek mažuosiuose Lietuvos bėgimuose. Taip pat išbandziau ir Latvijos miškus „Stirnubuks“ varžybose (labai rekomenduoju). Mėgstu varžytis, todėl varžybose dalyvauti man labai patinka.

Kadangi labai pamėgau trail tipo bėgimą, idomiausios mano varžybos, turbut, buvo Latvijoje – puiki organizacija, gera atmosfera, labai vaizdinga trasa ir žvėriski konkurentai. Taip pat, tai buvo puikus pavyzdys, kad bėgimas ne tik sportas, tačiau ir didelė šventė tiek žiūrovams, tiek sportininkams. Panašaus tipo trail varžybos vyksta ir Lietuvoje – „laukinis trail“, tikrai rekomenduoju išbandyti visus miškų mėgėjus.

Vienas varžybas galiu išskirti, kaip tikrai sudėtingas. Tai buvo 143 diena mano iššūkyje ir buvau tik pradėjęs begioti trail. Sugalvojau sudalyvauti „Xtrasa“ 5km bėgime. Tikrai galvojau, kad 5km bus niekis, tačiau po varžybų atsiėmiau savo žodžius. 300m vertikalaus sukilimo ir tempinis bėgimas buvo visiškas peilis. Kadangi nenorėjau nusileisti varžovam – spaudžiau iš visų jėgų. Buvo labai sunku, tačiau tuomet supratau, kad trail’ui reikia daug ruoštis. Tai yra įdomi bėgimo kryptis, ties kuria dabar ir fokusuojuosi.

Kuriais bėgimo rezultatais (medaliais, laikais) labiausiai džiaugiesi?

Labiausiai, žinoma, džiaugiuosi sėkmingai įveikęs iššūkį. Rezultatai taip pat malonu – tai parodo, kad stengiesi ne veltui ir tobulėji.

Labiausiai džiaugiuosi savo megstamiausios distancijos 10km asmeninio rekordo pagerinimu – 38.45 min. Tai pavyko padaryti Kauno Ąžuolyno bėgime.

Teko palipėti ir ant podiumo kelis kartus: Trail Kuršių Nerija (16km) – 2 vieta; Laukinis trail Svencelė (8km) – 3 vieta; Klaipėdos maratonas (10km) – 3 vieta. Taip pat, Vilniaus maratone subėgau savo greiciausia pusmaratoni – 1val 36min.

Tikiuosi toliau tobuleti ir gerinti asmeninius rezultatus😊

Ar turėjai kažkokį ritualą (veiksmą, daiktą), kuris duodavo čiut daugiau jėgų bėgimui?

Turbūt ne. Tačiau jei nebūdavo noro – pasigarsindavau muziką ir bėgdavau toliau. Tikrai buvo mažai dienų, kada bėgimas man nebūtų patikęs ar nebūčiau norėjęs bėgti. Net ir po metų bėgimas man labai patinka. Bėgdamas jaučiuosi lyg būčiau išsilaisvinęs, pailsi mintys ir protas.

Ar yra koks esminis veiksnys dienos rutinoje, kuris apsprendžia, kiek ir kaip šiandien bėgsi?

Beabejo – poilsis. Be jo judi kaip zombis ir jau lauki, kada eisi pamiegoti. Taip pat, aš visada iš vakaro planuodavausi kitą dieną: jeigu žinojau, kad bus žiaurus bizekas, bėgdavau ryte, jeigu įprasta rami diena – rinkdavausi ramų vakarinį bėgimą.

Laiko planavimas tokiam iššūkyje yra esminis dalykas.

Kokį atstumą dažniausiai bėgdavai ir koks labiausiai patiko?

Dazžniausiai, turbūt, būdavo ~5km, bet bėgdavau tiek, kiek turėdavau laiko tą diena. Labiausiai patikdavo savaitgaliniai ~10km bėgimai, kai nereikia labai skubėti ir kartais net gali nuvažiuoti pabėgioti į gražesnes vietas, kur nors užmiestyje. Be abejo, bėgimai svetur, kelionių metu – taip pat didelis malonumas. Tačiau noriu pabrėžti, kad man 366 iššūkio esmė nebuvo atstumas, mano siekis buvo įrodyti, kad labai norint, gali atrasti laiko viskam ir kasdien.

Kiek dėmesio skyrei prieš ir po bėgimo tempimams, apšilimui, atšalimui?

Tiesa pasakius – nedaug. Apšilimui ir atšalimui tiesiog bėgdavau truputį lėčiau. Tempimus darydavau ne kiekvieną kartą, tačiau jų tikrai nereiktų pamiršti. Apšilimui užtekdavo apie 5-10min, atšalimui – apie 10min.

Ką keistum jei po 5 metų bėgtum iš naujo?

Mačiau žmogų, kuris ištisus metus kasdien bėgo po maratoną, tad tikrai yra kur pasitempti 🙂 O jeigu rimtai, tai nemanau, kad labai kažka keisčiau. Na, galbūt daryčiau truputį įvairesnius treniruočių tempus – intervalinės, greičio, laiko ir kt. treniruotės.

Kaip jautiesi įveikęs iššūkį?

Jausmas toks, lyg būtum laimėjęs III pasaulinį arba iš naujo išradęs dviratį, t.y. LABAI geras! Supranti, kad labai norint, viskas pasiekiama, tereikia išeiti ir daryti.

Pagerėjo rezultatai, bendra fizinė forma. Po šių metų kūno paruošimo krūviams, kitų metų tikslas – išbandyti triatloną. Kadangi kūnas priprato daug ir sunkiai dirbti, dabar, pailsėjus porą dienų, energija tiesiog trykšta per kraštus, tad norisi daug visko veikti. Pradėjau užsiimti įvairesniais sportais, tačiau bėgimo jokiu būdu nepamiršiu! Toliau dalyvauju varžybose ir begioju ~5dienas per savaitę 🙂

Mažvydas Bartašius

Jei kartis norėtum paieškoti įkvėpimo ar tiesiog pažiūrėti kaip jam sekasi bėgti toliau – štai jo instagram paskyra: @mazvis12

P.s. Jei nori, kad nereiktų sukti galvos, kada pasirodys kitas tekstas – brūkštelk čia savo vardą ir el. paštą.