Mano metų iššūkis juda tolyn. 2 mėnesiai įveikti be pertraukų, įvairiu tempu. Jei grįžtume ir į 2016 pabaigą, bėgu 78 dienos iš 80. Quite cool.
Ką, per daug nesigilinant į detales, pastebėjau per vasarį:
- rutina pradeda įaugti į kraują. Jau pašalinau 2 žadintuvus iš 4 ir kėlimasis 4:30 tampa ganėtinai įprastu rėžimu nežiūrint į tai ar šiandien būtų trečiadienis, ar sekmadienis
- organizmas labai reguliuoja, kiek jis nori bėgti šiandien. Pavyzdžiui po keletos ilgesnių bėgimų, blauzdą porai dienų buvau beveik padžiovęs ant radiatoriaus…
Na, o dabar tolyn, bet viską pradėkime nuo vieno patarimo, kuris man padeda kovoti su šiuo iššūkiu.
Kaip atsikelti anksčiau: 5 maži ir labai praktiški dalykėliai
Mano 5 ingredientų receptas, kuris per pastaruosius 3-4 metus veikia geriausiai. Tikrai ne 100%, nes čia yra gyvenimas ir būna visko, bet itin gerai!
Detalų įrašą apie kėlimąsi, gali perskaityti čia, o dabar prie reikalų ir viso vasario darbo.
Statistika
Net nepradėjus sisteminti duomenų, jaučiu, kad šis mėnuo kiek trumpesnis ir lengvesnis. Arba priešingai – kažkur užspaudus – pervargau, tad likusias mėnesio dienas teko bėgti daugiau trumpųjų distancijų.
Šiandien jau nebejaučiu jokio diskomforto, bet iki 10+ km dar nepakilau.
Kad ir kaip žiūrėčiau į šiuos skaičius, negaliu nepritaikyti Tomo patarimo – žiūrint atgalios ir lyginant su tuo, kiek bėgdavau seniau – man čia vis dar nesuprantamai dideli skaičiai! Ir išvis – kiekvieną dieną bėgti!
Anyways, 28 dienos bėgimo ir kiti sportai atnešė 240+ km bei nemažai išdegintų kalorijų, o vien tik bėgimas atitinkantis esminę taisyklę – bent 5 km – rodo šitai:
5+ km // 22 kartai // 139,55 km
10+ km // 3 kartai // 36,58 km
15 + km // 0 kartų // 0,00 km
20+ km // 2 kartai // 42,76 km
Greitučiu prisiminus vasarį, iš šio mėnesio bėgimų įstrigę net 4:
- su Mindaugu 21 km, kur daugiau kalbėjome apie galimą Kavos Draugo vystymąsi jei dirbtume viduje kiek kitaip.
- su Tauragės rajono mero patarėju Dovydu (dalį pokalbio rasi šiame vlog’e)
- Gediminaičių bėgimas, kurį organizavo geri mano bičiuliai ir kolegos: sveikatintojas Mindaugas, sveikuolis ir aktyvistas Virgis bei Liudvikas!
- ir bėgimas vienam per visą savo gimtinę Tauragę.
P.s. kadangi buvau pradėję rašyti šį įrašą vasario pabaigoje, kai dar skaudėjo blauzdą ir jaučiau nuovargį – viskas atrodė kiek pilkiau ir ne taip gerai, kaip tai atrodo šiandien 🙂
Savijauta
Antras šių metų mėnuo truputį papasakojo apie poilsio reikšmę. Ir net ne visai maloniąja prasme.
Bet kokiu atveju, mėnesio pradžia buvo itin gera vien dėl to, kad sausio pabaigoje, vasario pradžioje atlikau asmeninę metinę apžiūrą – kraujo tyrimas, kardiograma, krūvio mėginys ir kitos konsultacijos. Viskas rodo, kad galiu bėgti ir maratonus, nes organizmas gali, paveš. Aišku, tą greičiausiai ir padarysiu per Kauno maratoną birželio 11 d.
Tačiau geri dalykai turi yda – jie baigiasi. O kai tam padedi ir pats, viskas baigiasi ir dar greičiau… 🙂 Mėnesio vidury buvau užsukęs gimtinėn ir savatgalį sužibėjau: šeštadienio rytą nubėgau nuo Griežpelkių kaimo iki Tauragės pabaigos (22 km) ir bažnytinio sekmadienio rytą ant šio torto uždėjau vyšnaitę, nubėgęs ryte 13 km. Dešinioji blauzda visą likusį mėnesį man dėkojo ir priminė, kad turiu 7 km ribą, kurios viršyti nevalia, o ir tempas turi būti lėtas. Tad apie jokius 10, 15 ar 20 km nė nesukau galvos.
Negana to, mėnesio paskutinėmis dienomis, per užgavėnes, kai tik maloniai atšilo, ant ligos kabliuko pakibo ir gerklė, kuri sugalvojo ne tik suskausti, bet greičiausiai įnešti ir temperatūros. Nors nematavau, kad negadintų nuotaikos, bet jaučiausi ganėtinai kebliai. Tačiau žinojau, kad laikrodyje ar endomondo (jei turi ten paskyrą – pasidalink komentare nuoroda į ją – prisidėsiu į draugus!) patys kilometrai neatsiras, tad vis vien juos pamažu įveikiau.
Apart šių dviejų niuansų, kurie šiandien jau praėję, nieko sunkesnio nenutiko, tad bendrai vasario savijautą vertinčiau beveik 8 iš 10.
Ko pasigedau?
Džiaugiuosi, kad metų iššūkis juda pirmyn ir vasarį vėl galėjau pabėgioti su žmonėmis. Ypač smagu už gediminaičių bėgimą, kurį kitąmet kartosime vėl. Tačiau po truputį kirba padai ir jau norėtųsi vėl įsmukti į kokias tai varžybas, kur truputėlį save paspausčiau. Dar nežinau ar tai įvyks kovą, bet pažiūrėsime.
Daugiau, kažko konkretaus neturiu, tik jaučiu, kad vėl truputį apleidau tempimus ir gerus apšilimus, tad kovą viską integruosiu į kasrytinius bėgimus.
Ai, beje, jei nežinai, bėgti visus metus nusprendžiau ne dėl to, kad kasdien įveikčiau po 5 ar daugiau kilometrų. Taip sugalvojau, nes norėjau daug mažų tikslų sudėti po viena vėliavą, kad lengviau pavyktų juos įgyvendinti. Tad vasaris po truputį pradeda judinti vieną iš jų – mitybą, kuri pas mane, manau, yra ganėtinai sugedusi. Pradėjau stebėti, kada geriu vandenį ir bent per pagridninius valgymus (ir prieš ir po jų, kaip liepė jogė (vlog’as – kokios spalvos turi bėgti šlapimas), mitybos specialistė Lilė iš Rojaus daržo) itin stengiuosi susilaikyti nuo skysčių. Truputį sunku po pusryčių iškart nepaimti kakavos ar kavos puodelio, bet lyg ir norma.
Manau, šiam kartui tiek, tik pridedu pabaigai pridedu vasarį gimusias mintis:
O kovui pasilieku parašyti tai, ko neišpildžiau vasarį – apie metų bėgimo renginius!
OK, iki greito,
bėgantis ignas