Žinai tą jausmą, kai trumpam užsižiūri į vieną tašką ir viskas susilieja? Taip mėgau daryti vaikystėje žiūrėdamas į kaimynų tvorą… Prieš kurį laiką bandžiau apgalvoti šiuos metus, 2017’us, gavosi panašiai kaip su tvora. Bet vieną dieną mintys, matyt, susifermentavo ir visi taškai sukrito į savo vietas.

Šiemet bėgsiu kasdien. Visas 365 dienas.

Dabar lieka nuspręsti ar čia yra iššūkis, ar išankstinė diagnozė…

Bėgti kasdien – ką tai reiškia?

Hmm, o kaip tu manai?

O šiaip bėgti kasdien ir reiškia, kad reikės bėgti kiekvieną mielą dieną! Arba ir nemielą dieną. Viskas. Taškas.

Pats bėgimas irgi turi savo gaires. Tiksliau vieną – įveikti bent 5 kilometrus bet kokiu greičiu. Tačiau, nors labai mėgstu rėmus, apibrėžtumą, džiaugiuos ir laisve, tad jei matysiu, kad diena buvo itin stipri bent su 25 000 žingsnių ar mega sudegintų kalorijų kiekiu, leisiu sau nebėgti, nes tai prilyginsiu gyvenimiškam bėgimui. Bo nujaučiu, kad jo nusimato, ypač vasarą…

Pastaruoju metu jaučiu imuniteto pagerėjimą ir bent lyginant 2016’ųjų pabaigą su keletu metų atgal, sergu mažiau, tačiau ligas, traumas priskirsiu prie force major ir už jas bei dėl jų praleistas bėgimo dienas savęs neplaksiu. Nors tikėtina, kad sveikomis dienos subėgsiu praleistus kilometrus.

Be to, aš tėtis ir vienos nuostabios moters išrinktasis, tad gali būti, kad ne tik mano ligos ar gyvenimiškos situacijos bandys kišti man pagalius, šiuo konkrečiu atveju, tarp kojų, bet kaip nors.

Gal bėgti metus laiko kasdien (ne)bus per daug?

O kodėl iššūkis metams?

Teisybė, dariau iššūkius ir keletos dienų, ir mėnesio, ir kitokių formatų, bet ant lapo pradėjus rašyti tai, ką šiemet noriu aprėpti, pavienių iššūkių ir tikslų būtų per daug. Per daug atskirų temų ir mažesnių elementų, kad išlaikyčiau galus ir jausčiau nuoseklumą, o ne lakstymą nuo vieno projekto prie kito.

Pavyzdžiui, jei visą tai pjaučiau tiesiausiu pjūviu – bėgimu, pasimatytų keletas skirtingų elementų, skirtingais laikotarpiais: kasdienis rytinis bėgimas su Zaiza, vieši bėgimai / varžybos, bėgimas ir kalbėjimasis su žmonėmis per #prabėgimus.

Tačiau, kai žvilteliu kitu kampu, matosi ir papildomi dalykai. Gi dalis didesnių varžybų bus ne Kaune, pavyzdžiui, Birštono pusmaratonis. Įdėjus šiek tiek pastangų, galiu vykti visam savaitgaliui su šeima, taip prisijungs ir bendri tikslai, o gal net #prabegimų projekto dalis.

Jei spustelčiau mygtuką Zoom Out, atsiranda dar vienas kampas – 365 dienos nuosekliai aktyvaus gyvenimo būdo pareikalaus energijos, kurios ne visai tinkama mityba duoti nesugeba. Greičiausiai, pamatai braškes ir čia.

Sukti vaizdą dar ar jau aiškiau, kodėl netilpau į trumpą, aiškų tikslą? Čia iššūkis pačiam sau. Ne kitaip.

Kas iš to?

Visgi, jei korta pakris, tikiuosi įdomių rezultatų, kurie palies bent keletą man svarbių gyvenimo aspektų.

Kartu su Šeima

Čia mano gyvenimas skyla į dvi dalis: keturkojų ir dvikojų pasaulius. Su pirmuoju paprasčiau. Per Gruodį pamačiau, kiek laimės Zaiza gauna pabėgiojusi ryte. Plius, jei sugebame nurisnoti 10+, ji be sąžinės graužaties ramiai sau leidžia pusdienį gulinėdama ant fotelio ir kartas nuo karto pramerkdamą akį ar nieko skanaus iš vaikų rankų nenukrito ant žemės ir į jos ėdesio bliūdą.

Dvikojai – asmenybės, mano mylimieji ir daug, daug subtilesni. Bet jau minėjau, ilgi bėgimai / varžybos suteiks mums galimybę pakeisti aplinką, aplankyti kažką seniai lankyto, o gal net pamatyti šį tą naujo. Planuoju bėgti Trakuose, Druskininkuose, Birštone, Klaipėdoje, Palangoje, Nidoje ir dar velniai žino kur, tad aplankyti bus ką.

Sveikata, Energija ir Poilsis

Gerai, kas gi svarbiausia tokio ilgumo projektui? O jei jis dar turi atrasti ir savo vietą po saulę tarp kitų tiek aktyvių, tiek ne visai veiklų? Gal energija? Manau, jo. Ir čia man prieš akis išdygsta du dalykai: mityba ir poilsis.

Kortas dedu ant stalo – su mityba, sakyčiau, kad mano dirvos dar neartos. Jei noriu ne tik ištempti, bet ir džiaugtis iššūkiu, ši vieta koreguosis. Gerės. Tiek bendras racionas, kuris patenka burnon, tiek kada, kas ir kiek atsiranda burnoje.

Poilsis ir miegas. Kartais aš maksimalistas, o dar ir perfekcionistas, tad natūralu, kad kartais pristygstu kokio malonaus pogūliuko, gal pietų miegelio… 🙂 Tad žiūrėsim, kas čia dėsis.

Prie šių dviejų aspektų prisidėtų koks šaltas dušas, kuris nujaučiu, kad daro didžiulę įtaką mano imuninei sistemai – tik uogelės. Tad tiek jį, tiek kylančią ištvermę bei kitus sveikatingumo niuansus, manau, paliekam ramybėje.

Bet vėlgi, viena yra geriau jaustis fiziškai, o kitą – galvoje.

Besikeičianti Mąstysena

Gali būti, kad bėgti kasdien nėra taip sunku kaip laikytis šio rėžimo. Gi kiekvieną dieną skirti bėgimui laiko, duoti jam prioritetą ir sekmadienį nepatingėti, čia – visiškai kita respublika! Su didžiulia valia priešakyje.

Metų iššūkis bus ilga nuolat besikartojanti rutina. Atsiras disciplinos bei naujų žmonių, o jie įneš ir kitokio mąstymo. Manau, kad tai sudėjus su naujais patyrimais keisis ir mano pačio suvokimas apie aplinkos bei aplinkybių daromą įtaką ir mano pasirinkimų svarbą, kad viskas pavyktų.

Nematyti Skaičiai ir Kilometražas

Bėgsiu bent 5 kilometrus kasdien. Tai duoda bent 150 kilometrų per mėnesį ar 1800 kilometrų per metus. Aišku, olimpietis Remigijus tiek susuka per 3 mėnesius, bet aš tiek nenubėgau per du pastaruosius metus. Man čia nematyti skaičiai, tad aš tuo džiaugiuos ir laukiu!

Smalsu kaip jausis kojos metams įpūsėjus, jau nekalbant apie metų pabaigą…

Istorijų Gralis

Mėgstu istorijas. Tiek klausyti, tiek pasakoti. O čia… Čia gi bus neišsemiamas jų šaltinis. Gal ir ne visos atsiras internetuose, bet metai laiko tokiu tempu bei mąsteliu sudėlios galvoje daug įvairaus gėrio.

Kas mėnesį ketinu pasidalinti kaip sekasi judėti pirmyn, nes bent jau sausio pradžia įneš reikalų… Slovakija ir Tatrai, iš kurių dabar važiuoju ir rašau šį tekstą, nudžiugino sniego gausa ir snieglente. Bet ketvirtą dieną, po visų mokymųsi pašokt, apsukt lentą 180 laipsnių, miškų ir purių, klampių sniego pusnų juose, kojos nebenori pakilt, kirkšnys, ypač kairioji – verkia bei dega. Nepaisant visko, bėgau kasryt.

Nauji žmonės, #prabėgimai ir kiti miestai, greičiausiai, irgi džiugins nuotykiais. Čia išgirstu toną realybės. Kartais ilgų istorijų, realių gyvenimo pasirinkimų, o kartais ir linksmų nuotykių. Ir visą kepu tai ilgomis istorijomis, tai trumpais dialogais čia ar facebooke.

Be šių, gi bėgsiu ne vienose varžybose, o apie jas jau dabar noriu parašyti bent keletu dar negirdėtų kampų. Bet pradžiai, reikia iki galo susidėlioti bėgimo kalendorių, tik ne visur dar leidžiama registruotis.

Na, toliau nesmulkinsiu, nes kas kartą eidamas gylyn vis atsimušu į ar čia nėra per daug? Jau vien bėgti visus metus, kasdien, nežinau, ar ne per didelis iššūkis.

O kas jeigu?

Realiai, alternatyvų net nesvarstau, nes mintis, kad bėgu, o ne dar tik bėgsiu, kasdien visus šiuos metus, jau yra apsigyvenusi mano galvoje. Sorry.

Nuo gruodžio 1’os dienos, per 37’ias dienas iš 39’ių, nubėgau 339 kilometrų, sudalyvavau Kauno Kalėdiniame bėgime, 4 rytus bėgau Slovakijoje, o porą kartų teko bėgti su žmonėm, kurie įkrenta ir į #prabėgimų rėmus.

To sum up, fantastika, nors ir turėjau 2 dienų bilietenį dėl ligos… Kaip mokykloje.

O kaip tai atrodys po šiais metais dar likusių 357’ių dienų, nežinau. Įtariu, nebus lengva. Nenutuokiu ar pavyks.

Bet žinau ir tikiu, kad būsiu 110% all in.

Kaip tavo iššūkiai?